Agurkas – tai vienas seniausių žmonių vartojamų augalų. Agurkai auginami jau daugiau kaip 6000 metų.
Agurkų maistingumas nedidelis. Juose yra 95-96% vandens. Agurkuose yra ląstelienos, pektino, baltymų, nedaug vitaminų A, C, BĮ. Iš mineralinių druskų agurkai turi kalio (iki 15 mg-100g), fosforo, kalcio, magnio ir geležies. Be to, geležies juose daugiau negu žemuogėse, juoduosiuose serbentuose, vynuogėse.
Agurko augalo gimtinė laikoma Indija. Dabar Šiaurės vakarų Indijoje pasitaiko laukinių šito augalo brūzgynų, besivejančių apie medžius kaip lianos ir siekiančių 15—20 metrų aukštį.
Agurkuose gausu originalios sudėties mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, jodo. Varis ypač reikalingas normaliai centrinės nervų sistemos veiklai, geram organizmo judėjimo funkcijų reguliavimui. Agurkuose esantis jodas palaiko normalią skydliaukės funkciją, turi labai ryškų antisklerozinį poveikį. Cinkas palaiko insulino gamybos procesus, o insulinas reikalingas angliavandenių apykaitai, todėl agurkai yra nepakeičiamas ir svarbus maisto produktas sergantiems cukriniu diabetu.
Druskų, makro – ir mikroelementų santykis palaiko šarminės terpės lygį, todėl agurkams priskiriamos nušarminimo, lengvos vidurius laisvinamosios ir ryškios šlapimo varymo savybės. Viskas, kas pasakyta, daro agurkus labai reikalingu produktu, kai žmogus jaučia įvairių ligų simptomus.
Tradicinėje medicinoje šviežios agurkų sultys vartojamos nuo skrandžio dieglių kaip skausmą malšinant i ir raminant i priemonė. Sumaišytos su medumi vartojamos kosint ir sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru (po 2-3 valgomuosius šaukštus 2-3 kartus per dieną); vartojamos kosmetikoje. Juose yra silicio dioksido, kuris gali pagerinti odos elastingumą.
Agurkų sultys yra ne tik gaivinančios, bet ir naudingos sveikatai. Tai puikus būdas palaikyti vandens balansą ir išlikti sveikiems. Agurkų sulčių gėrime esančios medžiagos padeda išlaikyti sveikus kaulus. Agurkuose taip pat yra natūralių antioksidantų.
Ypatingą, naudingą poveikį organizmui agurkai daro, esant širdies veiklos sutrikimams: šarminama vidinė terpė, subalansuojamas natrio ir kalio druskų santykis, pašalinamas iš organizmo vandens ir natrio druskų perteklius, dėl to sumažėja pabrinkimai.
Reguliariai valgant agurkus, organizme angliavandeniai lėčiau virsta riebalais, taigi agurkai naudingi linkusiems tukti žmonėms. Plačiai praktikuojamos agurkų dienos, skiriamos sergantiems nutukimu, podagra, širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimu, kepenų ir inkstų ligomis.
Tačiau reikia turėti galvoje, kad rauginti ir marinuoti agurkai gali labai sužadinti apetitą, todėl nutukusiems jų neverta valgyti. Taip pat nereikia vartot i raugintų ir marinuotų agurkų sergantiems skrandžio, žarnyno ligomis, turintiems širdies ligą, tiems, kuriems sutrikusi kepenų funkcija, kurie serga ateroskleroze, hipertonija, vandens ir druskų apykaitos sutrikimais, ypač endokrininės kilmės, sulėtėjus skydliaukės veiklai.
Agurkus vartoti maistui galima įvairiais būdais, net yra susiklosčiusios tam tikros tradicijos. Antai Anglijoje populiarūs sumuštiniai su agurkais. Vokietijoje labai paplitusios agurkų salotos su varške, o Lenkijoje – medalionai iš agurkų.
Iš agurkų dažnai gaminami originalūs ir skanūs pirmieji patiekalai: agurkų sriubos, šaltibarščiai, burokėlių sriubos, garsieji rusiški kriušiniai, kuriuos ypač malonu valgyti vasarą.
Teksto komentarai