Gerai prižiūrimi jie išgyvena 25-50 metų ir gausiai žydi. Seni krūmai suformuoja net po 50-60 nuostabių žiedų. Bijūnai gražūs nuo pavasario, kai iš žemės išlenda raudoni ūgliai, iki vėlyvų rudens šalnų.
Bijūninių (Paeoniaceae) šeimai priklauso ne daugiau kaip 40 rūšių daugiamečių augalų. Dauguma iš jų žoliniai, rečiau krūmai. Juos mėgo antikinėje Europoje ir senovės Kinijoje. Kinijoje bijūnai augo tik imperatoriaus rūmų soduose, paprastam mirtingajam buvo uždrausta juos paliesti.
Šios gėlės nereiklios dirvai, bet geriau auga derlinguose priemoliuose, nepakenčia druskingų užmirkusių žemių. Lengvame priesmėlyje greičiau vystosi šaknys, augalai pražysta net 5-6 dienomis ankščiau, bet žydi negausiai, žiedai būna mažesni, o kerai greičiau sensta. Priemolyje žiedai didesni, ryškesni. Bijūnai mėgsta saulę, bet gerai auga ir šešėlyje, tik prasčiau žydi.
Nesodinkite jų prie pastatų, po medžiais ar prie vešlių krūmų, nes trūks drėgmės ir maisto medžiagų.
Sodinami, persodinami ir dauginami nuo rugpjūčio iki rugsėjo vidurio, kai požeminiai pumpurai vos 5-6 mm ilgio. Iki žiemos jie paauga dar 5-6 mm, o stori šakniastiebiai suformuoja naujas šakneles. Pasodinti vėliau nespėja įsišaknyti. Anksti pavasarį persodinti bijūnai irgi prigyja, bet paskui 1-2 metus auga prasčiau.
Vienam kerui reikia 50-60 cm gylio ir 60-80 cm pločio duobės. Augalai sodinami kas 70-100 cm. Duobės paruošiamos iš anksto, geriausiai birželį, kad žemė iki rudens susigulėtų. Viršutinį derlingą žemės sluoksnį (apie 25 cm) sukraukite atskirai. Pusę duobės pripilkite perpuvusio mėšlo, komposto ir durpių mišinio, įberkite 150-200 g superfosfato arba 300-400 g kaulų miltų ir 150-200 g kalio sulfato ir viską gerai išmaišykite.
Rūgštų priemolį arba molį pakalkinkite 150-200 g gesintų kalkių (nemaišykite jų su superfosfatu!). Ant žemių mišinio užpilkite nukastą viršutinį dirvos sluoksnį. Jeigu žemė nederlinga, pagerinkite ją 2-3 kibirais komposto arba lapinės žemės. Molinga žemė pagerinama kibiru upės smėlio, o smėlis – 1-1,5 kibiro molio (jo dedama į apatinį sluoksnį).
Jeigu norite padalinti seną kerą, 25-30 cm spinduliu kastuvu nukirskite bijūno šaknis ir iškaskite jį su visu žemių gumulu. Šakniastiebius nuplaukite tekančiu vandeniu ir išskirstykite. Kiekvienas naujas augaliukas privalo turėti 1-3 požeminius pumpurus. Storesnės kaip 1 cm šaknys nukerpamos, kitos ilgos ir storos šaknelės patrumpinamos iki 8-12 cm.
Šakniastiebiai keletą valandų mirkomi stipriame kalio permanganato tirpale ir apvoliojami medžio anglies milteliuose. Paskui parą laikomi pavėsyje, kad užsitrauktų žaizdos. 5-6 val. prieš sodinimą pamirkomi molio ir heteroauksinų (2 tabletės /10 l vandens) tyrelėje. Galima įdėti 500 g trintos medžio anglies.
Jeigu bijūnai reti ir brangūs, nupjautų storų šaknų neišmeskite, bet pabandykite padauginti. Paguldykite į drėgną smėlį ir per 3-4 savaites kai kurios iš jų suformuos akutes.
Bijūnus į duobę sodinkite taip, kad požeminiai pumpurai būtų per 3-5 cm nuo žemės paviršiaus (smėlyje ar priesmėlyje – per 5-7 cm). Pasodinę stipriai apspauskite žemėmis ir paliekite, kad neliktų oro tarpų. Vienam kerui reikės 5 l vandens. Žemei suslūgus, duobė vėl pripildoma iki viršaus.
Pirmą žiemą bijūnai mulčiuojami durpėmis arba kompostu ir lapais; pavasarį mulčias nugrėbiamas. Pirmus dvejus metus žiedus išskinkite, kad augalai sustiprėtų, trečiaisiais metais jie jau žydi gausiai.
Pirmus dvejus metus bijūnų geriau netręšti (jeigu pasodinote į derlingą žemių mišinį) arba 3 kartus per sezoną tręšti per lapus.
Pirmą kartą purškiama anksti pavasarį, kai tik pasirodo stiebai (40-50 g karbamido/10 l vandens).
Antrą kartą purškiama po 10-15 dienų (40-50 g karbamido ir 2 mikroelementų tabletės/10 l vandens). Dar po 10-15 d. purškiama tik mikroelementų tirpalu (2 tabletės/10 l vandens). Per antrą ir trečią purškimą bijūnus galima palieti heteroauksinų tirpalu (2 tabletės /10 l vandens), kad geriau šaknytųsi.
Trejų metų ir vyresni bijūnai tręšiami 3 kartus per sezoną. Dar sniegui nenutirpus išbarstomos azoto (10-15 g) ir kalio (10-20 g) trąšos. Pumpurus sukrovę bijūnai palaistomi azoto (8-10 g), fosforo (15-20 g) ir kalio (10-15 g) trąšų tirpalu. 2 savaitės po žydėjimo laistoma kalio (10-15 g) ir fosforo (15-20 g) tirpalu.
Seni kerai įsišakniję labai giliai ir trąšos šaknų nepasiekia. Šią problemą nesunku išspręsti – 25-30 cm spinduliu nuo kero 40-50 cm gyliu kuolu įspauskite 5-8 skyles ir supilkite trąšas.
Teksto komentarai