Vaistiniai augalai

Dirvinis asiūklis

Dirvinis asiūklis

Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) – daugiametis sporinis žolinis augalas, šakniastiebis ilgas, šliaužiantis, įsiskverbia į žemę net iki 1 m gylio. Anksti pavasarį išaugantys sporifikuojantys stiebai sultingi, šviesiai rudi arba rausvi, 15-25 cm aukščio. Jų viršūnėse susidaro sporų turinčios varpučių pavidalo sporangės. Pavasariniai (sporifikuojantys) stiebai greitai miršta ir išauga vasari­niai (vegetatyviniai). Jie žali, nariuoti, tuščiaviduriai, šiurkštūs. Iš kiekvieno narelio kyšo aplink išsidėsčiusios šakutės. Lapai redukuoti, stiebą gaubian­čios makšties pavidalo. Labai svarbu nuo vaistinio asiūklio atskirti kitų rūšių asiūklius, nes yra ir nuodingų. Nuodingą pelkinį asiūklį galima atskirti pagal sporanges ant vegetatyvinių stiebų viršūnių (dirvinio asiūklio vegetatyviniai stiebai neturi sporangių).

Gėlė paplitusi visoje Lietuvoje, labai dažna. Auga nederlingose dir­vose, pievose, dykvietėse, laukuose, kartais miškuose.

Vaistinis augalas asiūklisVaistinė žaliava – vegetatyviniai stiebai. Jie pjaunami prie pat žemės visą vasarą. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdina­moje patalpoje. Išdžiovinta žolė turi būti pilkai žalia, bekvapė, silpnai rūgštaus skonio.

Dirvinio asiūklio žolės nuoviras ir skystas ekstraktas vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti sergant šlapimo pūslės ir šlapimtakių uždegimu, audinių pabrinkimui mažinti, jei tai susiję su širdies veiklos nepakankamumu. Gerai juos gerti sergant pleuritu, kai yra daug eksudano. Nuovirą reikia virti taip, kad vaistažolių ir vandens santykis būtų t: 10. Susmulkinta asiūklio žolė užpilama kambario temperatūros vandeniu ir lėtai virinama 30 min. Palaukia­ma 10 min., nuoviras nukošiamas. Geriama po 80-100 ml 3 kartus per dieną po valgio.

Tinka nuoviras gimdos bei hemorojiniam kraujavimui stabdyti.

Vaistų, pagamintų iš asiūklio, negalima vartoti sergantiems inkstų ligomis (nefritu, nefroze), nes jie dirgina šį organą ir komplikuoja ligos gydymą.

Ant dirvinio asiūklio šakniastiebių susidarantys gumbeliai tinka maistui. Norvegijos provincijose tai didelis vaikų skanėstas. Skoniu jie primena riešu­tus.

Liaudies medicinoje asiūklį vartoja nuo reumato, akmenligės, hemorojaus.

Asiūklio preparatus galima vartoti tik gydytojui leidus.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti