Siendriekė

Lietuvoje labai populiarūs įvairūs egzotiniai augalai – tiek sumedėję, tiek ir žoliniai. Vieni iš tokių žolinių egzotų – iš pietryčių Azijos kilusios geltonžiedės siendriekės, kai kuriems labiau žinomos kaip “raudonieji agurkai”.

Kas tai per augalas? Geltonžiedės siendriekės (Thladiantha dubia Bunge) – daugiamečiai, dvinamiai moliūginių šeimos vijokliai. Jų plaukuotas stiebas užauga iki 3-5 m ilgio, kabinasi už atramų ir labai greitai užkloja didelį plotą. Lapai šviesiai žali, širdies formos, lapų apačia plaukuota. Žiedai panašūs į tulpes. Keras po pirmųjų šalnų sunyksta, lieka žiemoti tik 6-8 cm ilgio ir 1.5-2 cm skersmens požeminiai gumbeliai. Šaknys auga toli, todėl gumbelių galima rasti net už 2-3 metrų.

Siendriekės – šilumomėgės, todėl augti pradeda vėlai. Pirmieji ūgliai pasirodo tik gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje, o pavėsyje ar šiaurinėje pusėje – ir dar vėliau. Tačiau ūgliai labai sparčiai auga (per dieną gali paaugti net 10-12 cm), o vyriški augalai netrukus pradeda ir žydėti. Vyriškųjų egzempliorių žiedai auga lapų pažastyse ir geltonomis žiedų girliandomis džiugina akis iki šalnų. Pergolę ar tvorą apaugusi siendriekė atrodo kaip auksinis kilimas. Moteriški žiedeliai neskuba išsiskleisti, pirmieji pasirodo liepos, o kartais net rugpjūčio mėn., nelygu orai.

Moteriškieji žiedai nuo vyriškų skiriasi mažutėmis agurkėlių užuomazgomis. “Agurkus” tarp lapų pamatyti sunku. Jie dryžuoti, 5-7 cm ilgio ir 2.5-3 cm skersmens. Iš pradžių vaisiukai pagelsta, paskui pasidaro rožiniai ir galiausiai parausta. Po tvirta luobele – raudonas minkštimas su smulkiomis, tamsiomis, tvirtomis sėklytėmis. Prinokę vaisiai valgomi švieži, bet jų skonis specifinis, tiks tik tiems, kurie “dėl skonio nesiginčija”. Literatūroje nurodoma, kad iš “raudonųjų agurkų” gaminami džemai, uogienės, cukatai.

Įdomu, kad siendriekėms apdulkinti tinka ir kitų moliūginių šeimos augalų žiedadulkės (agurkų, moliūgų, cukinijų, aguročių, patisonų), bet vaisiai būna besėkliai.

Jeigu jau turite “raudonųjų agurkų” sėklų, prieš sėją jas reikėtų stratifikuoti. Sėkite ir auginkite šiltnamyje arba ant palangės, kaip agurkus, o po šalnų persodinkite į lysvę. Pirmaisiais metais nereikia tikėtis didelio derliaus ar vešlios lapijos, nes augalas labai daug energijos išeikvoja formuodamas gumbelius. Geriausiai siendriekes gumbeliais ir dauginti. Anksti pavasarį arba vėlų rudenį jie sodinami į lysvę 6-8 cm gyliu ir pamulčiuojami. “Raudoniesiems agurkams” parinkite purų, derlingą dirvožemį, saulėtą vietą. Kiekvieną rudenį lysvę galima perkasti, išrinkti nereikalingus gumbus (jie nevalgomi) ir iki pavasario laikyti rūsyje, o pavasarį vėl pasodinti kitoje vietoje.

Minkšti, širdies formos lapai, daug ryškių žiedų, rudenį spalvą keičiantys “agurkai”, sugebėjimas vyniotis ant atramų – tai savybės, dėl kurių siendriekėmis labai žavisi pasaulio egzotikos mėgėjai. Galima jas pabandyti auginti ir balkone. Gumbelius sodinkite į didžiausią vazoną su derlinga žeme (tinka perpuvęs kompostas).