Augalai

Dvylikaveidė

dvylikaveidė 'red wings'

Šios gėlytės palyginti retokos mūsų gėlynuose, jų daigų sunku gauti. Dažniausiai auginamos tikrosios dvylikaveidės, rečiau alpinės, dantytosios, Klivlendo, Džefrio ir pan. Tai dar vienas pavasarinis ar vasaros augalas, kuris peržydėjęs ir subrandinęs sėklas sunyksta nesulaukęs rudens šalnų.

Dvylikaveidė​Tikroji dvylikaveidė (Dodecatheon meadia L.) savaime auga JAV Rytuose. Lapai pailgai ovalūs, odiški, ilgi, sudaro gražią skrotelę. Vienas augalas užaugina apie 5-10 skėčio formos žiedynų, kuriuos sudaro 10-25 žiedų. Žiedkočiai 15-50 cm. Žiedai rausvi ar alyviniai, maždaug 2 cm skersmens, šiek tiek panašūs į ciklamenų žiedus. Žydi gegužės – birželio mėn., apie 30 dienų, o dar po mėnesio prinoksta sėklos. Yra sukurta keletas labai gražių kultivarų. ‘Alba’ ir ‘Hermes’ žiedai balti. ‘Goliath’ žiedkočiai net 60 cm aukščio, todėl jas galima sodinti sudėtinio gėlyno viduryje – žiedai iškyla virš žalumos, o nykstančią skrotelę pridengia kiti augalai.

Skambus lietuviškas augalo pavadinimas kažin ar turi ypatingą reikšmę, o štai graikų kalboje dodecatheon reiškia dvylika dievų (gėlė dvylikadeivė). Graikijoje dvylikaveidės buvo labai vertinamas, vaistinis ir beveik šventas augalas, kurį globojo dievai. Anglų kalba dvylikaveidė vadinamos “shooting star” – krintanti žvaigždė.

Dvylikaveidės geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, purioje ir derlingoje žemėje. Pavasarį mėgsta drėgmę, o vasaroti ir žiemoti jai geriausia sausai. Dvylikaveidės nebijo šalčio, bet dažnai jas įveikia lietingos lietuviškos vasaros ir ilgi atodrėkiai žiemą, todėl geriausia jas sodinti ant kalvos. Jeigu pavasaris sausas, laistoma. Gražiausiai atrodo pasodintos grupėmis (1 kvad.m sodinami 4-6 augalai). Vasarą, kai subręsta sėklos, dvylikaveidės sunyksta ir lieka tuščia vieta, todėl geriausiai jas sodinti tarp melsvių, paparčių ar kitų pavėsinių augalų, kurie paslepia nykstančius lapus.

Dauginama šviežiomis sėklomis ir kero dalimis pavasarį. Nemėgsta persodinimo, todėl jauni sėjinukai persodinami į didesnius vazonėlius arba iškart į nuolatinę augimo vietą.

Dvylikaveidės žiedas
gėlė dvylikaveidė

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti