Anksčiau darželiuose plačiai auginta, o dabar beveik pamiršta vaistinė balzamita (Balsamita major) – puikus vaistinis ir prieskoninis augalas, natūralus insekticidas. Iš pirmo žvilgsnio balzamitos žiedynai labai panašūs į bitkrėslės, todėl šie augalai dažnai painiojami. Priėję arčiau, nesunkiai atskirsite – balzamitų lapukai didesni ir apvalūs, bukais galais, o bitrėslių giliai karpyti.
Balzamitų šakniastiebiai trumpi, bet šakoti, jos dauginamos kero arba šakniastiebio dalimis, nes sėklas retai subrandina. Iš šakniastiebio užauga keletas stiebų (nelygu augavietė – iki 130-140 cm aukščio). Balzamitos nereiklios augimo sąlygoms, bet nemėgsta stovinčio vandens. Savaime jos įsikuria net dykynėse. Karštą vasarą atviroje vietose ir sausoje žemėje augančios balzamitos užaugina trumpus, vos 30-40 cm aukščio stiebus. Žiedus sudaro balti liežuviški ir geltoni vamzdiški žiedeliai, bet pirmųjų dažniausiai nebūna. Žiedai sutelkti į šluoteles, šluotelės – į skėčio formos graižus. Pražysta vasaros pabaigoje ir žydi iki žiemos.
Žydinčios balzamitos pjaunamos 15-20 cm nuo žemės, džiovinama pavėsyje. Rekomenduojama vaistinę žaliavą ruošti kasmet, nes veikliosios medžiagos greitai išgaruoja (per 1-2 metus). Džiovinta balzamitos žole gardinami sūriai, kai kurios dešros, alus, gaminami naminiai likeriai. Jos kvapo nemėgsta kenkėjai, todėl balzamitas galima sodinti daržovių ar lepesnių gėlių lysvėse. Džiovinti lapai kaišomi į knygas ir spintas tarp rūbų, kad jų neėstų kandys.
Teksto komentarai