Receptai

Meškinio česnako pesto

meskinio cesnako pesto

Iš šviežių meškinių česnakų (laukinių česnakų) kuriuos surinkau miške mėgstu pasigaminti pesto. Tai gana paprastas receptas, reikia vos keleto ingredientų kurie padės atskleisti puikų meškinių česnakų skonį. O be to tai labai sveika užtepėle kurią galima panaudoti įvairiems užkandžiams gaminti.

Pesto gamybai reikės šių produktų:

Maždaug 100 g meškinio česnako lapų;
50 g kedro riešutų;
100 g smulkiai tarkuoto parmezano sūrio (tinka smulkintas džiugas iš pakelio);
150ml kokybiško alyvuogių aliejaus;
Druskos ir pipirų pagal skonį;

Gamybos eiga:

meškinio česnako pesto gamybos receptasPerrinkite šviežiai surinkto meškinio česnako lapus. Nuplaukite juos po tekančio vandens srove ir gerai nusausinkite.
Kedro riešutus reikia paskrudinti sausoje keptuvėje be riebalų, kol lengvai paruduos.
Peiliu susmulkinkite arba sudėkite meškinį česnaką, paskrudintus kedro riešutus ir tarkuotą sūrį į virtuvinį kombainą.
Lėtai pilant alyvuogių aliejų ingredientus sumaišykite, kol mišinys taps vientisa mase.
Pagal skonį pagardinkite pesto druska ir pipirais.

Pesto paruošimas trunka apie 10-15 minučių.

Meškinių česnakų pesto galiojimo laikas gali skirtis priklausomai nuo laikymo sąlygų. Sandariame inde šaldytuve jį galima laikyti iki 1 savaitės. Taip pat nedidelėmis porcijomis pesto galima užšaldyti ir laikyti iki 3 mėnesių.

Šis namų gamybos pesto yra gaivaus, česnakinio skonio, kuris yra šiek tiek lengvesnis už įprastų česnakų aitrumą. Jį galima naudoti įvairiais būdais, pavyzdžiui, kaip makaronų padažą, duonos užtepėlę arba pagardą ant grotelių keptai mėsai bei žuviai.

Meškinis česnakas taip pat žinomas dėl savo naudos sveikatai. Jame gausu vitaminų A ir C, antioksidantų ir priešuždegiminių junginių. Tradicinėje medicinoje jis naudojamas įvairiems negalavimams, pavyzdžiui, kvėpavimo takų infekcijoms ir aukštam kraujospūdžiui, gydyti.

laukiniai česnakai (pesto žiemai)
meskiniu cesnaku pesto

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama