Indinė morinda

Indinė morinda (Morinda citrifolia) kilusi iš pietryčių Azijos, plačiai paplitusi Indijoje ir Ramiojo vandenyno salose. Tai krūmas, rečiau medis (iki 6 m aukščio). Gerai auga smėlio ir uolėtose žemėse, nebijo sausrų, druskų pertekliaus, kalkių, gali augti lavoje. Lapai dideli, paprasti ir blizgantys, tamsiai žali su giliomis gyslomis. Žiedai smulkūs, balti.

Morindos (Noni) vaisiai ovalūs, dažniausiai 4-7 cm ilgio, su daug sėklyčių, užsienyje vadinami noni. Jie labai panašūs į bulves su daug akučių. Iš pradžių žali, o prinoksių odelė beveik permatoma, gelsva arba žalsva. Valgomi, bet kartoki. Prinokę vaisiai išsiskiria stipriu pelėsinio sūrio kvapo. Ne veltui kai kurios Azijos tautos morindas vadina „sūrio medžiu“. Ramiojo vandenyno salų gyventojams noni – pagrindinis maisto šaltinis. Vaisiai valgomi švieži, sūdomi, kepami ir verdami. Šilto klimato šalyse morindos pradeda derėti jau 1,5 metų amžiaus ir per mėnesį subrandina po 4-8 kg vaisių (augalas žydi ir dera be pertraukos visus metus).

Jauni morindų lapai taip pat valgomi kaip daržovės. Sėklos kepamos, iš žievės ir šaknų gaminami dažai. Be to, jos auginamos kaip atraminiai augalai vertingų vijoklių plantacijose arba saulei užstoti, ypač kavamedžių ūkiuose.
Morindų auginiai lengvai įsišaknija vandenyje. Jose gyvena ypatingos skruzdėlės, kurios šakose suka lizdus ir kartu apsaugo augalus nuo kenkėjų. Vaisius labai mėgsta kai kurie šikšnosparniai.

Nors vaisiai neskanūs, bet vertingi, turi daug baltymų ir mažai riebalų. Juose nemažai vitamino C, niacino (vitamino B3), geležies ir kalio. Vidutiniškai randama vitamino A, kalcio ir natrio.

Augalas plačiai vartojamas liaudies medicinoje – jis labai populiarus Kinijoje, Japonijoje ir Havajuose. Antžeminė morindos dalis tinka akių ligoms gydyti, taip pat gydo žaizdas ir sumušimus, gerklę, dantenas ir kvėpavimo takų ligas, laisvina vidurius. Maršalo salose nuoviro duodama gimdyvėms nuo skausmo. Malaizijoje pašildytais lapais apvyniojama skaudanti gerklė, Filipinuose sultimis gydomas artritas. Indokinijoje prinokę vaisiai valgomi kai sergama astma, dizenterija, žali susmulkinti dedami ant pūlinių, didelių žaizdų. Havajuose pernokusiais vaisiais reguliuojamas menstrucijų ciklas, gydomos gimdos ir jos priklausinių ligos, gaminamas šampūnas nuo galvos parazitų.

Pramoniniu būdu iš vaisių sulčių gaminamas gėrimas TNJ (Tahitian Noni Juice ™), kuris vartojamas kaip maisto papildas. Kad jį būtų skanu gerti, įmašoma vynuogių arba kitų vaisių sulčių (apie 11 proc.).

Indinės morindos vaistams naudojamos nuo seno. Ha­va­jie­čių vais­ti­nin­kai vai­sių su­trin­da­vo ir su­mai­šy­da­vo su nen­drių sul­ti­mis. Šis gė­ri­mas pa­dė­da­vo sta­bi­li­zuo­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je. Su­trin­tą vai­siaus minkš­ti­mą ar­ba sul­tis su­mai­šy­da­vo su ki­to­mis vais­ta­žo­lė­mis ir nau­do­da­vo kaip kom­pre­są sumušimams ir pa­temp­toms saus­gys­lėms gy­dy­ti.