Augalai

Karvelinis builis

Augalas builis

Karvelinis builis (Anthriscus cerefolium (L.) Hoffm.) – salierinių (Apiaceae) šeimos vienmetis žolinis augalas. Paplitęs Vidurio Europoje, Mažojoje Azijoje. Senovės romėnai jį žinojo ir vartojo dar prieš mūsų erą, o XVI a. builiai paplito ir Vakarų Europoje. Šis prieskoninis augalas labai populiarus Prancūzijoje, Anglijoje ir JAV, o pas mus dar mažai žinomas.

Builio žolelėKarvelinio builio stiebas 20 – 60 cm aukščio, stačias ir šakotas, apačioje briaunotai vagotas, o virš bamblių – plaukuotas. Lapai dukart arba triskart plunksniškai suskaldyti, apatiniai ilgais koteliais, viršutiniai – bekočiai. Auginami dviejų formų builiai lygiais ir garbanotais lapais.
Žiedynai – sudėtiniai skėčiai, žiedeliai balti. Vaisius plikas, linijiškas, 7 – 10 mm ilgio ir apie 1 mm skersmens, tamsiai rudas su ištęsta viršūnėle.
Karveliniai builiai gerai auga saulėje arba pusiau pavėsyje, rudenį patręštoje ir gerai įdirbtoje, lengvo priemolio, pakankamai drėgnoje dirvoje.

Builio augalas dauginamas sėklomis. Sėklos daigios 2 metai. Sėjama balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje tiesiai į paruoštą lysvę (0,5 g sėklų/kvad.m). Sėklos sudygsta per 15 – 18 dienų. Tankų pasėlį reikia išretinti kas 10 cm, per sausras laistyti. Naudinga patręšti amonio salietra. Per vasarą rūpestingai purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės.

Builiai pradeda žydėti birželio pabaigoje arba liepos pradžioje ir žydi 25 – 30 dienų. Sėklos subręsta rugsėjo mėnesį. Dažnai augalai pasisėja patys.

Karvelinis builis vazoneŽiemą karvelinį builį galima auginti vazonėliuose ant palangių.

Jo lapai maloniai kvepia anyžiais. Paprastai jie skinami iki žydėjimo ir vartojami švieži. Builis ne tik aromatizuoja, bet ir vitaminizuoja maistą, nes turi daug vitamino C ir provitamino A. Kaip prieskonis tinka bulvių ir kitų daržovių sriuboms, žuvies, paukštienos ir kitokios mėsos kepsniams, daržovių, kiaušinių, varškės patiekalams, paskaninti salotas ir sumuštinius. Karvelinis builis tonizuoja ir žadina apetitą.

Builis (vaistažolė)
Karvelinis builis

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti