Receptai

Kaštonų antpilas (spiritinis)

Kaštonų antpilas (Spiritinis)

Kai kurie žmonės skundžiasi, jog vargina nuolat šąlančios galūnės — jų rankos ir kojos ledinės, jie niekaip negali sušilti. Kaštonų vaisių užpilas, panašiai kaip ginkmedžio preparatai, pagerina kapiliarinę kraujo apytaką. 100 g šviežių (ką tik nukritusių) kaštonų vaisių (11-12 vnt.) smulkiai supjaustyti aštriu peiliu arba stambiai sutarkuoti ir užpilti 0.5 l medicininio spirito arba stipria švaria naminuke. Palikti šiltai ir tamsiai 2 savaites.

Paskui perkošti ir gerti po 5-10 lašų 4 kartus per dieną, 30 min prieš valgį. Vartoti mėnesį, paskui palaukti 5 mėn. ir gerti dar vieną mėnesį. Geriausia, kai gerti pradedama rudenį, kai atvėsta orai. Pirmą savaitę savijauta gali suprastėti. Šiluma į rankas ir kojas paprastai sugrįžta trečios savaitės pabaigoje.

Kaštonų vaisių žievės užpilas malšina sąnarių skausmą. Žievelę sunku nulupti, todėl vaisiai perpjaunami pusiau ir peiliu kiek įmanoma išskobiamas minkštimas. Žievelės smulkiai supjaustomos ir suberiama į 0.5 l talpos stiklainį. Spiritu arba namine užpilama ¾ stiklainio, laikoma tamsiai 3-4 savaitės. Perkošiama ir užpilu vilgomos skaudančios vietos (atsargiai, skystis labai tepa, jį sunku išvalyti). Sakoma, kad skausmas sumažėja arba išnyksta beveik pusei paros.

Naminis kaštonų tepalasPanašiai veikia ir kaštonų tepalas. 100 aliejaus supilama į puodą ir kaitinama vandens vonelėje iki virimo, paskui įberiama 30 g natūralaus susmulkinto vaško.

Kai vaškas pilnai išsilydo, nukeliama nuo ugnies ir maišant supilama 100 g pašildyto kaštonų žievelių užpilo (atsargiai, jis degus). Gerai išmaišoma. Kai mišinys pravėsta, sukrečiama į stiklainį.

Jis sukietėja, todėl prieš pat naudojimą atkirstas gabalėlis suminkštinamas puodelyje su karštu vandeniu. Skaudama vieta plonai užtepama, uždengiama švaria marle, paskui celofanu ir aprišama.

Prieš pradedant savarankiškai gydytis liaudiškais vaistais būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir paisyti jo nuomonės.

Kaštonai su spiritu
Kaštonų užpiltinės ruošimas

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama