Linas, sėjamasis (lot. Linum usitatissimum)

Anksčiau naudoti rūšies pavadinimai

  • Linas, pluoštinis

Kontraindikacijos

Linų sėmenų preparatų nerekomenduojama naudoti esant žarnų nepraeinamumui.

Vaistinės savybės

Linų sėklos geriausiai žinomos dėl gleivinių savybių, dėl to naudotos kvėpavimo takų ligoms gydyti, pasižymi švelniai vidurius laisvinančiomis savybėmis. Sėklose kaupiasi nemažai kitų naudingų medžiagų, kurios reguliuoja cholesterolio, baltymų bei riebalų kiekį organizme. Dėl to tinka naudoti sergant ateroskleroze, nutukus.

Rinkimas ir laikymas

Linai kuliami rugpjūti, tuomet sėklos išvalomos, džiovinamos. Supakavus į maišus laikomos sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje, tinka naudoti iki 3 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • baltymai
  • organinės rūgštys
  • oleinas
  • stearinas
  • linolis
  • linolenas
  • linustatinas
  • linamarinas
  • mikroelementai
  • makroelementai

Naudojimas maistui

  • Linai nuo seno naudojami maistui. Jų dedam į kepinius, barstoma ant kepinių viršaus. Iš linų sėmenų gaminami sėklų mišiniai salotoms pagardinti, susmulkinus su kitomis sėklomis gaminami pabarstai įvairiems patiekalams paskaninti.
  • Gerai žinomas sėmenų aliejus, kuris malonaus skonio, tačiau gana greitai apkarsta (oksiduojasi).

Paplitimas

Lietuvoje sėjamasis linas natūraliai neauga, kartais sulaukėja. Lietuvoje auga, auginamos ar gali būti aptiktos 7 linų rūšys, iš jų savaiminis tik sėjamasis linas.

Kiti faktai

  • Linų sėklų aliejus plačiai naudojamas maistui ruošti, medicinoje ir techniniams tikslams;
  • Sėklų išspaudos naudojamos gyvulininkystėje kaip pašarai;
  • Nuo labai senų laikų linai auginami kaip pluoštinis augalas;
  • Yra dekoratyvių lino genties augalų rūšių, kurios auginamos darželiuose.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5

Susiję straipsniai

Komentarai